paegliuo

paegliuõ (ž.) adv. 1. palei eglių eilę: Paegliuõ eik, ir išeisi į centrą Krš. 2. atskirai po eglę: Mišką tepardavo[ja] paegliuõ, o užvodoms (miško dalimis) nepardavo[ja] Brs.